Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Kovas, balandis, spalis
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandis - spalis
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Medininkų pilis

Kainos, darbo laikas >>

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
aleksandras.krivoseinas

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Litaurai – mušamasis muzikos instrumentas

2019. 02. 06

Muziejus laikraštyje Nr. 6 (580)

Būgnai – vieni seniausių muzikos instrumentų pasaulyje. Seniausias žinomas būgno atvaizdas išlikęs iš VI tūkst. pr. Kr. Būgnų būta skirtingų formų ir konstrukcijų, pagamintų iš pačių įvairiausių medžiagų. Viena iš būgnų rūšių yra  metaliniai litaurai arba timpanai (it. timpani; gr..tympanon – būgnas). Litaurai – mušamasis muzikos instrumentas, kurį sudaro varinis arba žalvarinis katilo pavidalo korpusas, iš viršaus aptemptas oda. Garso aukščiui keisti, oda varžtais įtempiama arba atleidžiama. Tokio tipo būgnai kilę iš Mesopotamijos ir nuo pat pradžių naudoti karuose. Europoje litaurai buvo žinomi jau Antikoje, pirmieji juos karuose su persais pamatė graikai. Aleksandras Makedonietis juos panaudojo savo armijoje. Ritmingai mušami būgnai padėdavo palaikyti pėstininkų žingsnį žygyje ir tvarkingą kavalerijos rikiuotę mūšyje. Europoje klasikinio pavyzdžio litaurai ypač paplito po Kryžiaus žygių karų, po kurių litaurai ir trimitai tapo pagrindinėmis signalų priemonėmis kariuomenės žygio ar mūšio metu. Pagrindinis būgnininkas mūšio metu visuomet būdavo greta karvedžio ir laukdavo jo įsakymų, kad perduoti juos toliau, pulkų būgnininkams. Kavalerijos litaurai būdavo kabinami po du ant žirgo balno prieš raitelį, mušami medinėmis lazdelėmis, kurių galai – bumbulai, aptraukti vilna arba kailiu.
    
Lietuvos didžiojoje kunigaikštystėje litaurai minimi nuo XIV a., iš pradžių kaip kariuomenės, o nuo XVII a. - baroko epochos, kaip muzikos instrumentas, naudotas tiek pasaulietinių, tiek ir bažnytinių švenčių metu, procesijose. Daugelis šiandien išlikusių tos epochos litaurų yra kaip tik bažnyčiose. Manytina, patys žymiausi dabar Lietuvoje išlikę XVII a. litaurai, eksponuojami  Vilniuje, Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje. Tai trofėjiniai turkiški „tulumbazai“. Yra dvi jų atsiradimo bažnyčioje versijos. Pirmoji - tai tie patys būgnai, kuriuos, po savo grandiozinės pergalės prieš turkus Kalenbergo mūšyje prie Vienos 1683 m., po Lietuvos Lenkijos valstybės bažnyčias išsiuntinėjo Lenkijos karalius, Lietuvos didysis kunigaikštis Jonas  Sobieskis. Antroji – šiuos būgnus 1673 m. mūšyje ties Chotinu  kaip karo grobį parvežė pats bažnyčios fundatorius, LDK didysis etmonas Mykolas Kazimieras Pacas.
    
Trakų istorijos muziejaus  rinkiniuose saugomi penki litaurai. Šį kartą pristatomas 46,5 cm aukščio ir 735 mm skersmens kovos būgnas, kaip spėjama, XVII a. priklausęs Radvilų giminės privačios kariuomenės kavalerijos daliniams. Litaurų korpusas varinis, dugne nedidelė apvali anga. Litaurų „katilas“ stovi ant trijų lenktų kojelių pastorintais galais. Litaurų viršus užtemptas oda. Rėmas, aštuoniais masyviais varžtais prisuktas prie korpuso, kilpos į korpusą įsuktos per figūrines balto metalo plokšteles, vaizduojančias sparnuotas dvigalves mistines pabaisas. Varžtų galvutės horizontaliai pragręžtos. Į ertmes buvo įstatomas metalinis strypelis, kuriuo reguliuotas odos įtempimas. Šis kovos būgnas restauruotas 2018 metais. Muziejus dėkoja Trakų Rotary klubui už finansinę paramą, skirtą eksponatui restauruoti.
                                                                                                
Rinkinio saugotojas Vytautas Tenešis