Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkritį - vasarį
Pilis
antradienis - sekmadienis
9:00-17:00

Lapkritįį - kovą
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
9:00-17:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki gruodžio 31 d.

 

 

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
darius.jurcevicius

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Šventasis Rokas

2017. 08. 18

Muziejus laikraštyje Nr. 33 (503)

Šventojo Roko diena kasmet švenčiama rugpjūčio 16–ąją. Lietuvių liaudies tradicijoje šią dieną mūsų senoliai švęsdavo pjūties pabaigą ir naujos sėjos pradžią – buvo sėjami žiemkenčiai. Kaimuose žmonės visą vasarą gyvendavo be dirbtinės šviesos, keldamiesi saulei patekant ir eidami miegoti saulei nusileidus. Po rugpjūčio 16–osios į trobas vėl sugrįždavo dirbtinis apšvietimas – deglas ar balana, vėliau žibalinė lempa.

Įvairūs šaltiniai teigia, kad šventasis Rokas gimė apie 1293 m. Monpeljė mieste Prancūzijoje ir gyveno iki 1327 m. Daug keliavo po Europą gydydamas ir slaugydamas maru sergančius žmones, todėl laikomas ligonių, ypač sergančių maru, globėju. Į jį kreipiamasi, kad apgintų nuo maro, choleros ir kitų infekcinių ligų. Nuo XVII a. I pusės jis Bažnyčios pripažintas šventuoju.

Šv. Roko kultas labiausiai paplito XIV a., tačiau buvo populiarus ir vėliau, ypač siaučiant maro epidemijoms. Šv. Roko gailestingumo broliai (lot. Fratres misericordiae sub titulo S. Rochi), arba rokitai, buvo vyrų vienuolija, kuri rūpinosi vargšais ir ligoniais špitolėse. Rokitai turėjo vilkėti pelenų spalvos abitą, juodą apsiaustą, ant kurio kairiosios pusės pavaizduota kaukolė, turėjusi priminti apie mirtį ir rokitų pareigą laidoti mirusiuosius, o galvos apdangalas – juoda kepurė.

Pradžią rokitams Lietuvoje davė Joniškio tarėjo Kazimiero Jarolavičiaus sūnus Jonas, kuris, „atradęs savo pašaukimą ir išpardavęs savąją dalį (po tėvo mirties likusių) namų, miškų, žemių ir kitokio turto“, 1705 m. tapo pranciškonų tretininku. Jonas tais pačiais metais rūpinosi naujos špitolės statyba netoli Vilniaus pilies. Rokitų vienuolija nebuvo gausi. Brolių skaičius nesiekdavo nė dešimties, Vilniuje jų buvo 7 ar 8. Beveik tiek pat brolių darbavosi ir Varniuose. Tačiau kituose vienuolynuose gyvendavo daugiausia 5 rokitai, Kaune, kaip ir Kęstaičiuose (nors fundatorius buvo nurodęs, jog brolių turi būti 6) bei Minske  4–5 broliai. Pagrindiniai rokitų pragyvenimo šaltiniai buvo fundacijos bei geradarių užrašymai, nekilnojamojo turto nuoma, Bažnyčios hierarchų paskirtos sumos bei brolių surinktos aukos.

Trakų istorijos muziejaus rinkiniuose saugoma nemažai eksponatų, vaizduojančių šventąjį Roką. Šį kartą pristatome 1857 m. Paryžiuje spausdintą 17 x 25,5 cm dydžio graviūrą, kurioje Šv. Rokas vaizduojamas stovintis, rankas sudėjęs maldai, laikantis piligrimų lazdą bei kalabasą. Šalia stovi Gotardo šuo. Už šventojo matosi Romos koliziejus bei maro aukos. Pasak legendos, mirus tėvams, kuomet Šv. Rokui buvo 20 metų, jis mieste slaugė bei stebuklingai gydė nuo maro ligonius. Apačioje graviūros užrašas prancūzų k.: „St. Roch, Publié par Furne, à Paris“ (Šv. Rokas, leidėjas (Charles) Furne, Paryžius). Graviūros autorius prancūzų dailininkas Auguste Leloir (1809 – 1892).

Rinkinių saugotoja Evelina Petrauskė