Kontaktai

Trakų istorijos muziejus
Kęstučio g. 4
LT - 21104 Trakai

Muziejaus administracija bendras
+370 528 55 297
Bendrųjų reikalų skyriaus vedėja
+370 528 53 945
Pilies kasa, gidai
+370 528 53 946
Faksas
+370 528 55 288

Direktorius
+370 528 53 941
Vyriausioji buhalterė
+370 528 53 947
Sakralinio meno ekspozicija
+370 528 55 297
S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
+370 528 55 286

Daugiau informacijos
info@trakaimuziejus.lt

Darbo laikas

Lapkričio 1 d. S. Šapšalo karaimų tautos muziejus, Medininkų pilis ir sakralinio meno ekspozicija nedirbs!

Spalį
Pilis
antradienis - sekmadienis
10:00-18:00

Balandį - spalį
Sakralinio meno ekspozicija
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

S. Šapšalo karaimų tautos muziejus
trečiadienis - sekmadienis
10:00-18:00

Darbo laiką kitais mėnesiais rasite čia

Parodos, renginiai

Paroda „Lietuvos laisvės kūrėjai“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. rugpjūčio 31 d. iki spalio 31 d.

Paroda „Cracovia. 3D – Krokuvos miesto erdvė Magdeburgo teisės laikotarpiu“
Trakų salos pilyje
Nuo 2017 m. rugpjūčio 18 d. iki spalio 31 d.

Vakaras Vytautui Didžiajam atminti
Trakų salos pilies Didžiojoje menėje
Spalio 27 d. 16.30 val.

Medininkų pilis

Medininkų pilies skyrius

Šv. Kazimiero g. 2, LT-13192 Medininkų k., Vilniaus r.

Ekskursijų, edukacijų užsakymas, informacija
tel. +370 525 05595,
tel. +370 685 18163
darius.jurcevicius

Skyriaus vedėjas –
Gintautas Terleckas
tel. +370 696 60 246
gintautas.terleckas

Daugiau informacijos
medininkaipilis.lt

Paroda „Šventasis Florijonas - ugniagesių globėjas“

2017. 04. 28

Gegužės 4–ąją – Šventojo Florijono dieną, 17 val., Trakų salos pilyje atidaroma paroda „Šventasis Florijonas – ugniagesių globėjas“, kurią rengia Trakų istorijos muziejus. Parodoje eksponuojamos 62 skulptūros, 7 tapybos darbai, 36 graviūros ir šventųjų paveikslėliai, 46 medaliai, banknotai, fotonuotraukos, atvirukai ir kiti taikomosios dailės eksponatai, kuriuose pavaizduotas šventasis Florijonas.

„Parodoje pristatome unikalių XVIII–XXI a. kūrinių, – sako Virgilijus Poviliūnas, Trakų istorijos muziejaus direktorius. – Greta senųjų meistrų skulptūrėlių ir graviūrų – mūsų muziejaus menininkų Kazimiero Barišausko ir Virginijaus Stančiko specialiai šiai parodai sukurti darbai, dailininko prof. Giedriaus Kazimierėno tapytas paveikslas, Antano Vaičekausko sukurtas proginis medalis...“.

Eksponatų parodai paskolino Kretingos, nacionalinio M. K. Čiurliono dailės ir Šiaulių „Aušros“ muziejai, kolekcininkai  Gediminas Petraitis, Ramutis Petniūnas, Viktoras Raševskis, Rolandas Valiūnas.

Florijonas (lot. florianus – „žydintis, švytintis“, 250–304 m.) – šventasis kankinys, į krikščionių tikėjimą atsivertęs romėnų karys. Gelbėdamas įkalintus krikščionis, Enso mieste (Austrija) jis buvo suimtas, kankintas, galop nustumtas nuo tilto ir su pririšta ant kaklo girnapuse paskandintas to paties pavadinimo upėje. Legendos pasakoja, kad Florijonas stebuklingai vienu kibiru vandens užgesinęs degantį namą ar net visą miestą. Todėl jis paprastai vaizduojamas kaip romėnų ar viduramžių karys, vienoje rankoje laikantis vėliavą su kryžiumi ir girnapuse, arba su kibiru, kubilu ar ąsočiu gesinantis degantį namą ar bažnyčią. Šventasis Florijonas paskelbtas Aukštutinės Austrijos (gimtinės), Lenkijos Karalystės (kur atsidūrė jo palaikai) ir Lichtenšteino globėju.

Seniausia žinia apie Florijoną yra išlikusi viename VIII a. žemės dovanojimo akte, kuriame presbiteris (katalikų dvasininkas) Reginolfas dovanoja bažnyčiai valdas „vietoje, kurioje ilsisi kankinio Florijono palaikai“. Šventasis Florijonas laikomas su ugnimi susijusių profesijų – ugniagesių, kepėjų, kalvių, metalurgų, kaminkrėčių – globėju. Bėgant amžiams, į šventąjį užtarimo ėmė kreiptis aludariai, krosnininkai, pirtininkai, puodžiai, kubilų gamintojai. Žmonės jį laikė ir lengvos mirties globėju. Lietuvoje jis dar vadinamas Flioreliu, Fliureliu, Flurijonu, Pliurijonu.

Šio šventojo kultas atgijo XIX–XX a. ieškant globos per gaisrus, katastrofas ir epidemijas. Florijono atvaizdas atsirado herbuose, ant miestų vartų, bažnyčių bokštų. Jo statulos puošė miestų ir kaimų aikštes. Daugelyje Europos šalių Šventojo Florijono dienos proga buvo rengiamos šventės, organizuojami ugniagesių pasirodymai.

Šventojo statulėlės statomos aukštai, dažniausiai ant stulpo, taip pat prie trobų koplytstulpiuose. Tikėta, kad jis saugo namus nuo gaisro, todėl vaizduojamas gesinantis bažnyčią ar namą. Jo skulptūrų galima sutikti visoje Lietuvoje, tame tarpe ir Trakuose – ties ugniagesių būstine medinė šv. Florijono skulptūra pastatyta 2000 m.

Trakų salos pilyje paroda bus eksponuojama iki 2017 m. rugpjūčio 8 d.